Gamtos ištekliai – sveikai gyvensenai

 

 

Gamtos lobynai sveikatai

Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė, pagal visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją priemonę.

 

Nors biologinės įvairovės vertė pripažįstama vieningai, jos ekonominė nauda vertinama nepakankamai. Neabejotina, kad ilgainiui biologinė įvairovė taps esmine sveikatos, aukšto gyvenimo lygio ir užimtumo sąlyga. Tačiau biologinės įvairovės ištekliai mažėja. Manoma, kad ateityje Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, biologinė įvairovė (rūšių ir buveinių lygmenyse) dar sparčiau mažės. Keisis tiek kiekybinė, tiek kokybinė jos sudėtis. Tai siejama ir su vykstančia klimato kaita, ir su globalios antropogeninės veiklos pasekmėmis. Kyla klausimas – ką daryti, kaip elgtis, kad gamtinė aplinka klestėtų ir teiktų mums visokeriopą naudą? VšĮ „Visuomenės sveikatos fondas“ specialistai pabandė išspręsti šį klausimą įgyvendindami projektą „Gamtos ištekliai – sveikai gyvensenai“. Tiksline teritorija numatytoms veikloms pasirinkta Sendvario seniūnija. Tokį pasirinkimą lėmė kelios priežastys. Dėl artimos Klaipėdos miesto kaimynystės, tai – sparčiausiai urbanizuojama teritorija Klaipėdos rajone. Iš vienos pusės – tai pozityvus faktas: įsisavinamos apleistos teritorijos, didėja Klaipėdos rajonui tenkanti gyventojų mokesčių dalis. Iš kitos pusės – spartėjanti urbanizacija sukuria tam tikras problemas: didėja aplinkos užterštumas dėl namų šildymo ir didėjančių automobilių srautų, didėja teritorijų fragmentacija ir kt. Tikėtina, kad šiuo metu gera seniūnijos gyventojų sveikatos būklė ateityje gali pradėti blogėti. Kita problema – mažas teritorijos miškingumas (mažiausias Klaipėdos rajone, tik apie 15%), žaliųjų jungčių stoka, nedidelė natūrali biologinė įvairovė, lankymui tinkamų gamtinių ir kultūrinių objektų stoka mažina teritorijos patrauklumą gyventojams ir turistams. Nustatytas silpnas teritorijos ekologinio kompensavimo potencialas. O šis faktas taip pat yra nepalankus žmonių sveikatai, gerai emocinei būklei užtikrinti. Socialiniu aspektu stebimas atotrūkis tarp senųjų seniūnijos gyventojų ir naujai iš miesto čia persikėlusių šeimų: bendruomenės nariai nepažįsta vieni kitų, atskirų kaimų gyventojai dažniausiai neturi bendrų juos vienijančių problemų sprendimo patirties, išsiskiria gyventojų interesai, nes dauguma naujakurių yra jauni ar vidutinio amžiaus žmonės, o dauguma senbuvių – garbingo amžiaus senjorai. Didelis atotrūkis yra ir tarp šių gyventojų grupių finansinės padėties: naujakuriai dažniausiai yra pasiturintys asmenys, o dalis senbuvių – gyvenantys iš pensijų ar socialinių išmokų, kai kurie jų – socialinę atskirtį patiriantys asmenys, prastai besirūpinantys savo sveikata.

Šis projektas – pirmasis bandymas sutelkti, paskatinti gyventojus geresnės, sveikesnės, saugesnės aplinkos kūrimui. Tinkamos priemonės minėtoms problemoms spręsti yra gyventojų švietimas apie sveikatos stiprinimą alternatyviomis priemonėmis, apie fizinių pratimų ir aktyvaus judėjimo naudą sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad vaikščiojimas gryname ore mažina riziką susirgti depresija. Natūralios gamtos vietovės yra gyvybiškai būtinos psichinei žmonių sveikatai šiuolaikiniame sparčiai urbanizuojamame pasaulyje. Pasak gydytojų, dėmesį turėtų atkreipti ir tie, kurie augina vaikus. Jų teigimu, pasivaikščiojimas su atžalomis gamtoje gerina ne tik jų imuninę sistemą, bet ir stiprina tarpusavio ryšį. Taip yra dėl to, grynas oras atpalaiduoja, vaikai, ypač paaugliai tampa labiau bendraujantys. Nustatyta, kad gyventojai mažai turi informacijos apie tai, kaip pačių pastangomis, be didesnių finansinių investicijų sustiprinti sveikatą, kaip pagerinti savo sodybų žaliąją aplinką, kad ji suteiktų ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir praturtintų teritoriją sveikatai naudingais lakiaisiais organiniais junginiais.

Projekto veiklos buvo orientuotos į: seniūnijos bendruomenės telkimą, bendruomeniškumo jausmo skatinimą, emocinio pasitenkinimo ugdymą; sveikatos stiprinimą, panaudojant alternatyvias sveikatinimo priemones: sveiką mitybą, gamtoje surinktų vaistinių augalų tinkamą naudojimą, fizinį aktyvumą; kokybiškos, sveikos gyvenamosios aplinkos formavimą. Mazūriškių, Gindulių, Slengių senjorai aktyviai dalyvavo seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose, natūraliose augavietėse rinko vaistinius augalus, dalyvavo ekskursijose Klaipėdos universiteto Botanikos sode, jėgas išmėgino dviračių žygyje, mėgavosi fiziniais sveikatinimo pratimais gamtoje.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *